Dabar vienodai sveria žodis ir tyla. Gyvybe vėl pakvipo mėnesiena. Šią šviesią naktį miegot ir melstis nevalia
Tokion naktin tik Dievas lieka vienas. Aš netikiu tavim
tu dar nesugrįžai. Gal mano ilgesys sukūrė šitą vaizdą. Ar moki dar bučiuot
ar dar neužmiršai? Prieik arčiau negu dievų mums leista... Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švelnumo paukštis spurda. Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas. Čia aš
Jūrate
po visų karų
Kraujo aimanų
mirties malūnų. Virš nebūties nutiestu lieptu pareinu Pamerkt rankas į tyrą tavo kūną. Nuo mūšio lauko tu kvepi rūgščia žeme
O nuo plaukų tavų pavojų miglos sklaidos
Tad apkabink
paliesk
partiesk
bučiuok mane
Liepsnotom lūpos užgydyk mano žaizdą. Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švelnumo paukštis spurda. Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas. Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švelnumo paukštis spurda. Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas.
Tokion naktin tik Dievas lieka vienas. Aš netikiu tavim
tu dar nesugrįžai. Gal mano ilgesys sukūrė šitą vaizdą. Ar moki dar bučiuot
ar dar neužmiršai? Prieik arčiau negu dievų mums leista... Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švelnumo paukštis spurda. Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas. Čia aš
Jūrate
po visų karų
Kraujo aimanų
mirties malūnų. Virš nebūties nutiestu lieptu pareinu Pamerkt rankas į tyrą tavo kūną. Nuo mūšio lauko tu kvepi rūgščia žeme
O nuo plaukų tavų pavojų miglos sklaidos
Tad apkabink
paliesk
partiesk
bučiuok mane
Liepsnotom lūpos užgydyk mano žaizdą. Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švelnumo paukštis spurda. Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas. Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švelnumo paukštis spurda. Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas.